- pinkliai
- piñkliai prv. Piñkliai sùmegztas mãzgas.
.
.
pinklus — pinklùs, ì adj. (4) 1. labai supintas, susinarpliojęs: Jis aiškiai matė pro pinklias šakas, kaip dieną rš. piñkliai adv., pinkliaĩ: Pinkliaĩ sumegztas mazgas KII306. 2. visaip išsiraitęs, vingiuotas: Įėjau į rūmus ir, prisiklaidžiojęs… … Dictionary of the Lithuanian Language
pinklybė — sf. (1), pinklỹbė (2) K 1. kas pinkliai, įmantriai padaryta: Regėjau čion skarbus nemiernos daugybės, iš aukso, sidabro visokias pinklybes prš. 2. NdŽ kas nors supainiota, komplikuota, nesuprantama … Dictionary of the Lithuanian Language